2011 m. liepos 29 d., penktadienis

Ieškok bobutės

Tais gūdžiais sovietinės priespaudos laikais, kai laikinosios sostinės gatvėmis vaikščiojo rusiškos meškos ir tik bebaimiai gėjai pogrindininkai neleisdavo joms iškopinėti visą lietuviškąjį medų, kurie nekurie žmonės vartodavo kenksmingus sveikatai gėrimus. Tų gėrimų, kurie dabartiniais švieslaikiais pažymimi banderolėmis, buvo galima nusipirkti tik iki tam tikros valandos. Pavėlavusieji ieškodavo bobutės - dažniausiai garbaus amžiaus moters, labai nelegaliai pardavinėjančios stiklinėje taroje įpakuotas bakterijų išmatas. Informacijos apie bobutes viešoje erdvėje nebuvo, ir sužinoti prekybos vietą buvo galima tik iš draugų.
Tą viską prisimenu, kai dabar tenka ieškoti kokio nors maisto. Priėjau išvados, kad maistas yra dviejų rūšių - parduotuvinis ir valgomas. Pastarojo poaibį, vadinamą daržovėmis, pavyksta nusipirkti tik pas bobutes, kurias ganėtinai sunku surasti. Kartais jos stovi prie parduotuvių, kartais pasirodo turguose. Diedukai, beja, ne tokie patikimi - matyt, jie kartais panaudoja kokią naujesnę technologiją, kuri maistą padaro panašiu į parduotuvinį.
O visas šitas parašymas tik todėl, kad ką tik pas vieną bobutę nusipirkau agurkų. Valgiau juos vienus, ir buvo neapsakomai skanūs ir netgi saldūs! Tiesa, suvalgius kokius tris, jie patapo nebe taip saldžiais, tai dabar valgau su medum.:)

2011 m. liepos 28 d., ketvirtadienis

Sutapimai

Pirmas. Mes jau pripratę, kad pas naftos eksportuotojus nuolat kas nors vyksta - tai perversmas, tai karas, tai šiaip kokia demokratija atsitinka. Šiais ir praeitais metais demokratija užderėjo ypatingai gausiai, su didesnėm ar mažesnėm krūvom lavonų visoj eilėj naftą ar dujas eksportuojančių šalių.
Tik norvegai gyveno tyliai, ramiai ir laimingai.
Antras. Pastaraisiais metais Europoj visokie dešinieji ir kitokie antitolerantai pradėjo po truputį skverbtis į valdžią. Ir - mano akimis - burkos ir kitokie religiniai bei pasaulėžiūriniai dalykai tą procesą turėjo stiprinti. Tuos dešiniuosius nelabai buvo kuo apkaltinti.
Užtat dabar jau galima bus pulti, pretekstas yra.
Nors (skubotai, sakyčiau) policijos ir žvalgybos tikina, kad Breivikas nepriklausė jokiai organizacijai ir veikė vienas.

2011 m. liepos 27 d., trečiadienis

Biškį atsiprašau katinų

Nelabai seniai bambėjau, kad Kauno katinai nebemedžioja ir aplamai kaip ir niekam tikę.
Tai va, mačiau katiną, nasruose besinešantį drugelį. Pamačiau tik prasilenkdamas su tuo Drugelių Siaubu. Deja, fotografuotis medžioklis nepanoro.
Labai gaila, nes nuotrauką būčiau galėjęs padovanoti p. Kubiliaus knygos apie krizės įveikimą viršeliui.

2011 m. liepos 26 d., antradienis

Štroskanas ir strošila

BBC parodė interviu su gražuole, kurią pamatę netenka proto net senukai: http://www.bbc.co.uk/news/world-us-canada-14274688
Ta istorija iš pat pradžių netikėjau. Dabar gavau įrodymą, kad viskas tikrai surežisuota. Ir nusivyliau režisieriais - šitaip atmestinai atlikti savo pareigas... atgrubnagiai.
Manau, teismas dabar turi iškart skelbti išteisinamąjį nuosprendį dėl akivaizdžios priežasties - tokio amžiaus žmogus negali išgerti tokio kiekio alkoholio.
Žinau, būna vyrų, kuriuos traukia prie karvių. Pasitaiko netgi tokių, kuriems patinka Pamela. Na, būna gi visokių smegenų sutrikimų.
Bet šitos ponios (panelės?) prievartautojo negaliu įsivaizduoti.

2011 m. liepos 8 d., penktadienis

Fukušima - Nishio Masamichi straipsnis

Birželio 27 Japonijos verslo laikraštis http://www.toyokeizai.net/ išspausdino Hokaido vėžio centro direktoriaus Nishio Masamichi straipsnį “The Problem of Radiation Exposure Countermeasures for the Fukushima Nuclear Accident: Concerns for the Present Situation”.
Angliškas straipsnio vertimas (ar atpasakojimas) yra http://japanfocus.org/events/view/100 - bet šitas tinklapis man pakabina Operą...
Straipsnio santrauka angliškai: http://enenews.com/radiation-monitoring-station-data-was-actually-three-decimal-places-greater-than-numbers-released-to-public-says-japans-former-minister-for-internal-affairs
Rusiškai galima paskaityti http://grieg-73.livejournal.com/11854.html#cutid1
Ištrauka iš straipsnio:
"Looking at these groups [TEPCO, bureaucrats, politicians, nuclear lobbyists, and academic flunkies] he writes, “I just cannot feel any hope for Japan’s future. These circumstances are simply tragic.”
Aš galvoju, kad japonai vis tik turi ateitį, nes jie kalba apie tai, kas svarbu.
Italai referendume pasakė, ką jie galvoja apie atominę energetiką.
Kirkiloidinio kubilistano gyventojams tokiais dalykais rūpintis nereikia - yra kas pasirūpins ir savo biznelį padarys. Kam rūpi kažkokie lietuviai? Pabandys trukdyti bizniui, gaus gumines kulkas.