2012 m. sausio 28 d., šeštadienis

Kam sopa pipa arba kodėl piratauja

"Piratauja" todėl, kad reikalaujama pinigų už nieką.
Prisiminkim knygas. Jas rašo autoriai, išleidžia leidyklos, spausdina spaustuvės. Išleisdama knygą, leidykla rizikuoja savo pinigais. Knyga atspausdinama. Tarkim, ją paskaitinėjęs knygyne (savaime suprantama, nemokėdamas už tai), nusiperku. Perskaitau. Paskolinu kam nors. Atiduodu. Padovanoju bibliotekai, kur ją perskaito dar keliasdešimt žmonių arba paleidžiu į laisvę, padėdamas kur nors kavinėje. Ir tie keliasdešimt ar kiek žmonių ją skaito, nemokėdami nei cento nei leidyklai, nei autoriui.
Kodėl nemoka? O todėl, kad aš jau SUMOKĖJAU už VISKĄ - už autoriaus kūrybines kančias, už leidyklos riziką, už turinį, už popierių, už spausdinimą, už reklamą, už atvežimą į knygyną ir taip toliau! SUMOKU PINIGUS UŽ KNYGĄ, o ne už licenziją ją perskaityti. Taip, daug knygų neatsiperka, leidykla turi nuostolių. Kai kurios leidyklos bankrutuoja. Bet, po šimts gegučių, bankrutuoti gali bet kas, kas blogai apskaičiavo riziką, kuriam nepasisekė ir t.t. Pagal "gynėjų" logiką būtų galima sakyti, kad bankrutavo todėl, kad aš knygą paskolinau kitam žmogui. Bet tai yra melas, nes tas žmogus nei žinojo apie tą knygą, nei būtų pirkęs; netgi ne visi, kuriems skolinau, ją skaitė.
Bet kažkodėl niekas niekas nedraudžia skolinti knygų.
Įdomu, ar LANVA'nai tikrai jaučiasi vagimis, skaitydami pasiskolintą knygą? Ar paimtą iš bibliotekos? Tikrai tikrai? Ar saugodami savo LANVA'nišką skaistybę, išvis neskaito skolintų knygų? Juk skaityti nesumokėjus - pagal jų logiką - tai jau vagystė?
Užtat jei jūs internetu nusipirktą kokį narkotikų_prekeivio _parypavimą paskolinsit draugui - oho, dabar tai jau laikykitės... tai yra nelegalu ir baudžiama.
Tas pats, jei nusipirkus kėdę ir leidus ant jos atsisėsti draugui, reikėtų dar kartą sumokėti gamintojui.
Auksinė taisyklė - nuosavybė pasidaro šventa tik tada, kai ji priklauso stipresniam.
Kinas ir muzika tapo industrija, atsirado tos pramonės šakos gigantai, įtakojantys įstatymų leidybą ir įsigiję jiems patogius įstatymus.
O atsiradusiai naujai technologijai - internetui - bandoma pritaikyti seną paskirstymo modelį, naujiems reiškiniams bandoma pritaikyti senus pavadinimus.
Beje, tų skriaudžiamų autorių teisių turėtojų lietuviškųjų sargų rūpestis pinigine išraiška - nuo 10 iki 35 proc. nuo surinktos sumos ( http://www.latga.lt/autoriams/literatura/atskaitymu-dydziai (P.S. - šiuo adresu jau nebėr...). Rūpestis tuo nesibaigia - iš savo ginamųjų dar reikalaujama stojamojo mokesčio ( 100 lt. iš fizinių asmenų ir 1000 iš juridinių ) - http://www.latga.lt/files/NariuPriemimoTvarka.pdf .
Bet aplamai tai jau nelabai svarbu - tokių organizacijų pasipinigavimo laikas baigiasi, svarbiausia, kiek dar žalos joms leisim pridaryt.
-------------------------------
Ufff, pavargau.
Tęsinys kitame numeryje. Kur kas trumpesnis ir įdomesnis.

Komentarų nėra: