Kapstaus po rusiškus internetus, dažnai randu įdomių dalykų. Kartais tiesiog pasiutusiai noris, kad perskaitytų ir nemokantys rusiškai. Šįsyk taip užsinorėjau, kad net išverčiau (vertimo kokybė tai tokia atsiprašant, bet man rodos čia svarbiausia gana įdomus požiūrio kampas, o ne li-te-ra-tū-riš-ku-mas).
Istorija liūdna. Radau čia: http://cancerogen.livejournal.com/9638.html (ten yra ir daugiau).
Karlsonas sėdėjo medyje ir baisiai šalo. Rytinis šaltis gėlė kaulus, bet vietoj šiltų drabužių komplekto žvalgas turėjo pasiėmęs dešimtį priešpėstinių granatų - svoris tas pats, o nauda kur kas didesnė. Dieną perskristi fronto liniją buvo nerealu - prisiveisę baisuokliai turėjo suketverintus kulkosvaidžius. Todėl Karlsonas šiurpo, valėsi nosį, niūriai žvalgėsi aplinkui, bet net nejudėjo iš vietos. Transportas vėlavo.
- I-i-i, brazza! Lūk, lūk, hiar iz enising streindž! - Iš pomiškio išlindo pora reto bjaurumo pabaisų. Jos save išdidžiai vadino bebrais, bet Karlsonas netgi po pažinties su Aiskauda negalėjo įsivaizduoti, kaip iš bebro galima padaryti ką nors panašaus.
Oi, prakeikimas! Avarinio šokoladuko popierėlis iškrito iš kišenės!
Laukti nebebuvo kada, bet kuriuo momentu galėjo pasirodyti pastiprinimas, ir trinktelėjęs per mygtuką ant pilvo, Karlsonas puolė į ataką. Tiesiai iš viražo jis nuramino tą pastabųjį ir jau sukosi į antrąjį, bet šis pasirodė esąs ne toks paprastas. Šita bebro parodija jau stovėjo prie medžio su "Stingeriu" ant peties, išsisukti nebuvo jokios galimybės, ir Karlsonas metėsi į staigų pike, norėdamas tik priartėti, kad ir išsigimėlį sužeistų skeveldros. Išgama supanikavo, išmetė ginklą ir plonai sucypė iš siaubo - ant jo kritusio Karlsono veidas buvo perkreiptas teisuoliško įtūžio.
- Gaudyk bandelę, niekše! - Karlsonas kaip per mokymus metė keturias granatas, dengdamas taikinį kvadratu, ir pabandė išeiti iš pike. Bandymas pavyko, pike perėjo į skutamąjį skridimą virš pelkės pakraščio. Už nugaros nugriaudėjo sprogimai (yra dar vienas, pralėkė mintis) ir kažkas smulkus ir sunkus čirkštelėjo per propelerį. Karlsoną sumėtė ir jis pilnu greičiu įsirėžė į pelkę, pakeldamas fontaną purslų. "Meluoja apie nuosavas skeveldras" - spėjo pagalvoti skraidūnas, po to jo mintys pasibaigė.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą