С поражением в правах

Prieš kelis šimtus metų buvo įdomi bausmė - pilietinių teisių atėmimas. Teismui paskelbus tokį nuosprendį, kiekvienas galėjo nebaudžiamas nubaustąjį užmušti, atimti jo turtą ir panašiai.
Stalino laikų teismai ne tik sodino į kalėjimus, bet ir galėjo atimti rinkimų teisę. Netekę tos teisės negaudavo bedarbio pašalpos ar pensijos ( rusiškai: http://ru.wikipedia.org/wiki/Лишенец ).
Lietuvoj tokiam dalykui nereikia net teismo. Čia panašius sprendimus priiminėja darbo biržos klerkai.
Žmogus, neatėjęs į darbo biržą nurodytu laiku, automatiškai išbraukiamas iš turinčių teisę į gydymą sąrašo. Tiesa, tik pusei metų.
Nesvarbu, kad jis dešimt ar dvidešimt metų dirbo ir mokėjo socialinio draudimo mokesčius. Nesvarbu, kad ji gal būt neturėjo kam palikti vaikus ar neturi pinigų atvykti į tą kontorą eiliniam "atsižymėjimui". Nesvarbu, kad žmogus gal tikrai neturi laiko idiotiškam vizitui, nes jis realiai ieško darbo ir vaikšto į pokalbius su darbdaviais. Neįvykdei klerkų nurodymo - dvėsk.
Aš suprantu, kad taip padaryta tam, kad krūva valdininkų turėtų šiltas darbo vietas + galimybę papildomai pasišildyti per viešuosius pirkimus. Nes į tą absoliučiai nieko nenuveikiančią (apart bedarbių skaičiaus fiksavimo, kurį būtų galima vykdyti dešimtis kartų mažesnėmis sąnaudomis + pažymų rašinėjimo) įstaigą nei vienas bedarbis nekeltų kojos, jeigu ji neturėtų šito vėzdo. Taip, tuščioj kontoroj gal būtų kiek sunkiau plauti ES milijonus.
Bet ar ne per daug jau jie iš mūsų atima?