Facebook'ą jau naudoja ir daržovės

Twitter'į ir Facebook'ą naudoja ne tik buvęs Rusijos prezidentas, bet ir akvaponinės daržovės. Jos augintojui praneša apie vandens trūkumą ir kitokius nemalonumus:

Pusryčiai medyje

Keistoki žmonės kai kurie vilniečiai - samdo kraną, kad galėtų aukštai valgyti tą, ką galima rasti ir ant žemės.
Aš taip pat liepos vidury prisimenu kilęs iš beždžionių ir dažnai pusryčiauju medžiuose. Bet tam turiu svarbių priežasčių:

Trešnės!
Įlipi medin ir valgai valgai valgai; pailsi ir vėl valgai.
Labai smagu, kad paukščiai nebesiruošia akių kapot - dingo jie kažkur, nors dar birželį lakstė tais baisiais būriais, kuriems pralekiant išsigandęs net pasilenkdavai.
Dėl to dingimo turiu net kelias (sąmokslo) teorijas. Pirma - stambūs uogų augintojai neapsikentė ir paukščius išnaikino. Antra - paukščiai rado geresnę ganyklą už mūsų sodą. Pagal trečiąją pas mus gyvena kažkokie baisūs žvėrys ar plėšrūs paukščiai, kurių strazdai bijo (variantas - bijo manęs, nesiskutusio ir nesišukavusio).

Praeities ateities vizijos

Kai dar buvau vaikas, senelis pro antro aukšto langą parodė prie pat namo augančias kriaušes ir pasakė:
- Kada nors pro šitą langą galėsi pasiskint kriaušių.
Jau nemažai metų galiu skintis. Kriaušės neapsakomai skanios, bet neatsparios puviniui. Ir drėgnesnę vasarą jų net neparagaujam, visos supūva nespėjusios prinokti. Ir kasmet vis blogiau. Neatspari veislė.
Turbūt reikia be gailesčio purkšt chemikalais.
Arba sodint atsparią veislę ir augint anūkam.

Virtuvinis

Tuo metu, kai visa pažangioji žmonija stalus, kėdes ir visa kita daro iš naudotų padėklų (palečių):

http://www.recyclart.org/ ,
aš, kaustomas visokių prietarų beigi giminių, ryžausi tik tokiems veiksmams:

Kojos - sąžiningai ~20 metų išlaikytas uosis, kurio žievė natūraliai nukirmijusi. Viršus, deja, iš tik porą metų padžiūvusių drebulinių lentų. Plautuvė iš čekiško dvidešimtmečio virtuvinio (tokių dabar aišku nebedaro...:)).
Darbelio prie to staliuko dar yra; yra ir ką aplinkui padažyt, bet mane kur kas labiau gąsdina sienų plytelės. Kažkaip galvoju, kad gal mano gyvenimui užtektų ir grindinių plytelių klijavimo prieš du metus...
Dar kas nors galėtų pasufleruot, kuo padengt stalviršio lentas, nes neapsaugota baltutėlė drebulė tuoj taps murzinėle. Galvoju apie vaškinį laką (bičių vašką tirpint terpentine), bet nzn nzn...

Naujamečiai grybai

Nemaža tautiečių dalis sausio pirmąją praleidžia gulėdama lovoje, dejuodama ir kartodama "kad aš daugiau..."
Tačiau kai kurie vaikšto po miškus, laukus ir džiaugiasi gyvenimu.
Bevaikščiodamas pamačiau porą grybų. Tiesa, per naujamečius -4 laipsnių šalčius jie tikriausiai sušalo.

Žaliavalgiavimas

Paskaičiau apie tai, kad žliūgės visai valgomos. Aplamai tai žinau, kad pas mus tik keli augalai nuodingi, tai praktiškai galima valgyti viską kas žalia ir šlama.
Šį rudenį, jau gerokai po derliaus nuėmimo, darže pamačiau sooodriai žalias žliūges. Tokias tikrai valgyt noris, skaitei apie jų valgymą ar ne. Na ir sukramsnojau kokią saują.
Vakarieniaujant šeimininkė pasidžiaugė, kad galų gale pavyko priprašyti kaimyną nupurkšti daržą herbicidais.
Puoliau ieškot informacijos apie mirtiną glifosato dozę...:)
Nzn, ar tas kaimynas pagailėjo chemikalo, ar glifosatas nelabai nuodingas, ar per mažai suvalgiau, bet kol kas gyvuoju. Ir netgi nepajutau jokio poveikio.
Kiek pamenu, alkoholis kur kas nuodingesnis:)

Pasigaląsti plaukus

Kauno kirpėjai už savo nelabai reikalingas paslaugas vyrams prašo 15 - 30 lt. Kartais praeidamas pro kirpyklą užsuku ir скрепя сердце atiduodu jų reikalaujamus 15 - 18 lt. Kai kuriose kirpyklose man stipriai pataiso nuotaiką, pasiūlydami užsirašyti iš anksto. Taip taip, visur užsirašysiu iš anksto - ir parduotuvėj batoną nusipirkt, ir į tualetą užsukt, žiemą susiplanuosiu kada, kur ir kiek uodų vasarą pagaut.
Pastarąjį kartą pernelyg didelį regėjimo lauko sumažėjimą pastebėjau tik vairuodamas Žemaitijos pusėn. Pakeliui buvo Raseiniai, tai užsukau į tenykštę kirpyklą. Ir buvau maloniai nustebintas - kirpimas kainuoja 8 lt. Dvigubai mažiau, nei Kaune.
Pagaląsti benzopjūklo grandinę Kaune kainavo 8 lt., Radvilišky - 3 lt. Užtat paprasta kojinė pompa padangom pūst ten kainuoja ~ 60 lt., o Kaune tik 30 (žinant teisingas pirkimo vietas).
Šitas įrašas ne apie plaukus. Jis apie tai, kad paslaugos dažniausiai pigesnės rajonuose, o prekės Kaune ir Vilniuj (Šiauliuose, Klaipėdoj, Panevėžy).
Nors imk ir atidaryk Kaune grandinių priėmimo kioskelį ir vežiok Radviliškin.

Dvi laiptinės

Mūsų penkiaaukšty:

O čia kaimo girtuoklių aštuonbuty:

Tiek jie, tiek mes remontus daromės už savo pinigus.

Per tas ilgas šventes...

...mačiau eglę su beržu:

Dar buvau smagiai užsikasęs su su VW LT (~ tris valandas važiavau kelis šimtus metrų; bet man tai patinka:)) ir su traktorium (tai nepatinka).
Kaimo keliai Radviliškio rajone buvo tokie:

Sniegas ir žmonės

Įprastas vaizdas miesto daugiabučių kiemuose:
Nors tam daugiabuty gyvena tiek žmonių, kad kiekvienam užtektų nukasti po porą kvadratinių metrų ir važinėtų asfaltu (tiesa, duobėtu). Bet neee... kasdien girdisi pjaunamo variklio žviegimas ir prašymai pastumti.
Per pačias pūgas važiavau kaimo šunkeliu:

Nuvalė ne valdžia, nusivalė patys žmonės. Valdžia tokiais reikalais ten retokai užsiima.

Prieš kokius dešimt metų prie daugiabučio buvau nusikasęs vietą savo mašinai. Pasekėjų tada nepastebėjau. Beje, spėkit, ar po to dažnai toj vietoj stovėjau?:)
Vakar ir šiandien prie savo daugiabučio kasėm sniegą nuo kiemo keliuko. Susirinkom gal šeši žmonės. Buvo ir daugiau besikapstančių kitu laiku. Tikėjomės, kad prisijungs dar daugiau, bet nesulaukėm. Matyt, žmonės mitinguose-minėjimuose buvo, tik mes čia taip nepatriotiškai po sniegą kapstėmės...:)

Žiema

Šiemet tvenkinys užšalo gruodžio 17.
Išleisdamas žiemai vandenį iš namo šildymo sistemos jaučiuosi lyg nuleisčiau kraują kokiam gyvam padarui...

Liepos pabaiga

Prieš savaitę audra nulaužė seną rausvąją trešnę.

Avietės praktiškai baigės, agrastų šiandien dar pavalgiau.

Dažai ir paukščiai

Besitvarkydami kaime, radom senų grindinių dažų. Na, tų - latviškų rudų. Maždaug dešimties - penkiolikos metų senumo. Susisluoksniavę; apačioj kieta masė, viršuj bjauriai atrodantis ir taip pat kvepiantis skystis. Tik ant durniaus pabandžiau pamaišyt... Bet per kokį pusvalandį kuo puikiausiai išsimaišė. Tokia proga sugalvojom vienam kambary perdažyt grindis.
Perdažėm ir palikom atidarą fortkę - kad vėdintųsi. Paskui kas kelios valandos vaikščiojau žiūrėt kaip džiūsta ir šiaip pasigrožėt:)
Vienos tokios vizitacijos metu pamačiau ant užuolaidos tupintį kregždžiuką. Rado pro kur įskrist, o va atgal jau neberanda kelio - trankos į stiklą.
Persigandęs. O išsigandę paukščiai daro tą patį, ką ir išsigandę žmonės, tik dažniau:).
Ant šviežiai dažytų grindų daro, leiskite pastebėti. Asmeniškai mano dažytų.
Taigi teko lapnoti per tas dažytas grindis ir gaudyti blogietį. Po eilinio brick in the glass pagavau. Štai jis - užlaužtais sparnais, bet ramus ir naglai žiūrintis:

Bet kai tik paleidau - nulėkė kaip žaibas, net nebespėjau sprunkančio nufotkint.
Taigi - pagyrimas braliukams dažų gamintojams ir pagrūmojimas paukščiams.
Bet kas tie kregždžiukai, palyginus su banditais varnėnais...

Iš sraigių gyvenimo

Nors sraigės ir hermafroditai, bet trečias ir joms nereikalingas...:)

Prieš savaitę baigėsi sulos bėgimas.


Konservatoriai man asocijuojasi su šaltu vandeniu. Prieš dešimtmetį jie buvo palikę visą Lietuvą be karšto vandens.
Kaune prieš savaitę išjungė šildymą. Meras - konservatorius.
Dabar namuose šalta ir drėgna.
Važiuoju kokiai savaitei į kaimą, ten pasikūrensiu ir bus šilta.
Ir šiaip gyvent maloniau.

Artėja pavasaris

Ištrūkom į kaimą, pavaikščiojom po mišką, atsigėrėm sulos ir netgi pamatėm vaivorykštę:

Sužinojau, ant ko kimba žvejai:


Būna keistoka ir netgi truputį baisu, kai vasarą nesunkiai perbrendamas upelis pavirsta šniokščiančiu srautu:



Grįžęs pastebėjau, kad per tą laiką mieste irgi kai kas pasikeitė - gatvėmis pradėjo važinėti traktoriai. Su priekabomis:

Šventės

Pabuvom miške, valėm griovį - pjovėm krūmus, darėm malkas. Labai laiku pašalo, sakyčiau.
Galvojom, ką reikės daryti su šakomis, bet šiais laikais atrodo jas galima netgi parduoti:).

Miške labai skaniai valgosi Kalniečių turgely pirkta dešra, va tokia:

Atšalo ir pasnigo. Po mėnesio pertraukos nuvažiavau į kaimą. Rožės tebežydi:

Bebrai obelį jau nuvertė:

Šeštadienį pavakare buvo tylu tylu; kitam sodo gale nukritusio obuolio garsas skambėjo kaip mieste po langu sudaužyto butelio.

Bebrai

Jau seniai bebrai turėjo pasidarę skyles tvoroj, pro kurias įlindę vaišindavosi nukritusiais obuoliais ir kriaušėmis.

Dabar jie nusprendė paragauti ir obelų...