Du pamintijimai pie spausdinto žodžio ateitį

Mėgstu skaityt, visada mėgau. Bet turbūt jau kokius penkis ar daugiau metų neperskaičiau nei vienos knygos - tiksliau, popierinės knygos. Viską skaitau monitoriuj arba telefono ekrane. Taip kur kas patogiau - gali kažką pasitikslint, pasižymėt, paspaust nuorodą, tuoj pat rast papildomą informaciją ir t.t. Galų gale, tiesiog ištisi klodai informacijos visiškai nieko nekainuoja!
Tai labai patogu ir valdantiesiems. Jie gali pažiūrėt, ką kada skaitė, su kuo bendravo, kuo domėjosi bet kuris žmogus. Iš principo nėra sunku padaryti taip, kad panorėjus būtų galima skaityti-žiūrėti visą jūsų telefone esančią informaciją. Ar įsivaizduojat, kaip tai patogu?
Ta proga pagalvojau, kad po kokių dvidešimt gali uždrausti spausdintas knygas ar netgi popierių. Nes juk tokius dalykus aiškiai tik teroristai naudoja, jie nekontroliuojami skaito bombų gamybos vadovėlius ir popieriuje rašo sąmokslų planus! Paprastam žmogui juk nėra ko slėpt..?
Tik labai gali būt, kad nereiks nė draust, bent jau aš atrodo popieriaus atsisakysiu savanoriškai...
Jeigu kam nors pasirodė, kad aš čia jau per toli nuvažiavau, tai palaukit, aš turiu kai ką rimtesnio.:)
Prašom: raštas (ir netgi kalba) atsirado todėl, kad buvo ieškoma būdų įrašyti informaciją. (Paskui pats tas informacijos fiksavimo būdas pradėjo keisti civilizaciją ir t.t.)
Bet dabar atėjo laikas, kai raštas tapo beveik nebereikalingas - visiškai paprastai ir pigiai galime nufilmuoti kokį nors įdarytų sraigių gaminimo procesą ir per sekundę juo pasidalinti su draugais ar visu pasauliu. Atvirai pasakius, netgi kalba šiuo konkrečiu atveju nelabai reikalinga.
Tai gal sulauksim laikų, kai raštą išmanys tik kokie istorikai ar archeologai?